Kai temperatūra nukrenta, kūnas tai pajunta akimirksniu. Pradedame drebėti, oda atšąla, o pirštai ir kojų pirštai tampa sustingę. Tačiau kas iš tikrųjų vyksta organizme, kai jis susiduria su šalčiu – ir kur yra riba tarp paprasto atvėsimo ir pavojingos būklės? Štai kaip žema temperatūra veikia kūną ir kaip geriausiai apsisaugoti nuo šalčio poveikio.

Natūrali kūno reakcija į šaltį

Žmogaus kūnas nuolat stengiasi palaikyti pastovią vidinę temperatūrą – apie 36–37 °C. Kai aplinka atšąla, organizmas bando išsaugoti šilumą susiaurindamas kraujagysles odoje ir galūnėse. Dėl to rankos, kojos, nosis ir ausys greitai atšąla, tačiau taip išsaugoma šiluma gyvybiškai svarbiems organams.

Tuo pat metu raumenys pradeda drebėti. Drebėjimas – tai greiti, nevalingi raumenų susitraukimai, kurie padeda gaminti šilumą ir pakelti kūno temperatūrą. Tai pirmoji kūno gynybos linija prieš šaltį, tačiau ji reikalauja daug energijos ir negali tęstis ilgai.

Kai kūnas per daug atšąla

Jei kūnas ilgai būna šaltoje aplinkoje ir šilumos netekimas viršija jos gamybą, kūno temperatūra pradeda kristi. Kai ji nukrenta iki maždaug 35 °C, kalbama apie lengvą hipotermiją. Pagrindiniai simptomai:

• Drebėjimas ir šaltkrėtis
• Galūnių tirpimas
• Nuovargis, susilpnėjusi koncentracija
• Lėtesni judesiai ir kalba

Esant vidutinei hipotermijai (32–35 °C), drebėjimas dažnai sustoja, nes raumenys nebegali reaguoti. Žmogus gali atrodyti apsnūdęs, sutrikęs, sunkiai koordinuoti judesius. Jei temperatūra krenta dar labiau, būklė tampa pavojinga gyvybei – širdis ir smegenys nebegali normaliai funkcionuoti.

Šaltis ir kraujotaka

Kai kraujagyslės susiaurėja, kraujospūdis trumpam padidėja. Žmonėms, turintiems širdies ar kraujagyslių ligų, tai gali padidinti širdies smūgio ar insulto riziką. Širdis turi dirbti intensyviau, kad pumpuotų kraują, todėl šaltis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms.

Be to, šaltis mažina kraujo gebėjimą efektyviai pernešti deguonį, todėl gali atsirasti nuovargis, sumažėti fizinis pajėgumas net ir esant nedideliam atšalimui.

Læs også:

Taupykite energiją naudodami šaldytuvą, šaldiklį ir indaplovę tinkamai

Energija

Šaldytuvas, šaldiklis ir indaplovė – būtini buities prietaisai, tačiau jie gali sunaudoti daug energijos. Atraskite paprastus, bet veiksmingus būdus, kaip juos naudoti efektyviau, sumažinti išlaidas ir prisidėti prie tvaresnio gyvenimo būdo.

Kai vėjo energija įkvepia meną ir architektūros formos kalbą

Energija

Vėjo energija tampa ne tik tvarumo simboliu, bet ir kūrybiniu impulsu menininkams bei architektams. Straipsnyje nagrinėjama, kaip nematoma gamtos jėga įgauna formą mene ir architektūroje, keisdama mūsų požiūrį į estetiką, judesį ir aplinką.

Per žema temperatūra? Štai kaip tai veikia kūną

Energija

Kai temperatūra krenta, mūsų kūnas reaguoja akimirksniu – oda atšąla, pradedame drebėti, o kraujotaka sulėtėja. Straipsnyje paaiškinama, kas vyksta organizme susidūrus su šalčiu, kaip atpažinti pavojingus požymius ir kokių priemonių imtis, kad išliktumėte saugūs.

Energijos šaltinių reikšmė darbo vietoms ir verslui

Energija

Energijos šaltiniai daro tiesioginę įtaką ekonomikos raidai – nuo naujų darbo vietų kūrimo iki verslo konkurencingumo didinimo. Sužinokite, kaip perėjimas prie atsinaujinančių išteklių keičia įmonių strategijas ir atveria naujas galimybes tvariai plėtrai.

Nušalimai – kai audiniai užšąla

Esant labai žemai temperatūrai, gali užšalti oda ir po ja esantys audiniai. Dažniausiai tai nutinka pirštuose, kojų pirštuose, nosyje ar skruostuose. Nušalimas prasideda dilgčiojimu ar deginimo pojūčiu, vėliau atsiranda tirpimas. Oda tampa blyški ar net balta, o sunkesniais atvejais gali susidaryti pūslės ar audinių pažeidimai.

Įtarus nušalimą, pažeistą vietą reikia šildyti pamažu – geriausia kūno šiluma, o ne karštu vandeniu ar šildytuvu, nes staigus šildymas gali dar labiau pakenkti audiniams.

Šaltis patalpose

Net ir būnant viduje, per žema temperatūra gali paveikti savijautą. Jei kambario temperatūra nukrenta žemiau 18 °C, gali atsirasti raumenų ir sąnarių įtampa, diskomfortas, o kai kuriais atvejais – didesnė kvėpavimo takų infekcijų rizika. Ypač jautrūs šaltai aplinkai yra kūdikiai ir senjorai, nes jų organizmas sunkiau reguliuoja šilumą.

Todėl svarbu palaikyti pastovią ir malonią kambario temperatūrą – tai svarbu ne tik komfortui, bet ir sveikatai. Gerai apšiltintas būstas ir tolygiai paskirstyta šiluma padeda išvengti peršalimo.

Kaip apsisaugoti nuo šalčio

Yra keli paprasti būdai padėti kūnui išlaikyti šilumą:

• Renkis sluoksniais – keli ploni sluoksniai geriau sulaiko šilumą nei vienas storas.
• Saugok galvą, rankas ir kojas – per šias vietas prarandama daugiausia šilumos.
• Valgyk ir gerk reguliariai – organizmui reikia energijos šilumos gamybai.
• Judėk – fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir šildo.
• Venk drėgmės – šlapias ar suprakaitavęs drabužis greitai atvėsina kūną.

Patalpose naudinga pasirūpinti gera izoliacija, užuolaidomis, kilimais ir tolygiu šildymu, kad šiluma neišsisklaidytų.

Kada šaltis tampa pavojingas

Dauguma žmonių gali trumpai pakęsti šaltį be rimtų pasekmių, tačiau ilgesnis poveikis gali būti pavojingas. Jei pastebite sumišimą, mieguistumą ar drebėjimo sustojimą, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Hipotermija vystosi palaipsniui, bet negydoma gali būti mirtina.

Šaltis – natūrali Lietuvos klimato dalis, ypač žiemą. Tačiau turint tinkamų žinių ir pasiruošus, galima apsaugoti kūną ir išvengti, kad žema temperatūra taptų problema – tiek lauke, tiek namuose.